Apie džiną ir bobutę teisme

Eina teismas. Teisėjas klausia senutės:
– Papasakokite, kas vyko tą balandžio pirmą dieną?
– Na,ponas, aš sėdžiu sau prie trobos ant suoliuko, šilta, paukščiukai čiulba. Prieina jaunuolis, sėdasi šalia, apkabina mano liemenį…
– Ar jūs jį sustabdėte?
– Ne,ponas teisėjau, nes mane užliejo tokia šiluma.
– Kad buvo toliau?
– Toliau jis ėmė glostyti man krūtys ir aš pajaučiau geismą, tokį, kokio nejaučiau jau 15 metų, kai mano vyras numirė…
– Jūs sustabdėte jį?
– Ne, aš atsiguliau ant suoliuko ir šūktelėjau „Paimk mane greičiau!“
– Na, na, ir ką?
– O jis „Žaltys“ pasilenkė ir sušnibždėjo man į ausį „Su balandžio 1mąja,bobulyte“. Na,tada aš ir sugriebiau tą špižinę keptuvę…

***

Įmonės šefas, sekretorė ir menendžeris eina pietauti ir pakeliui suranda senovinę lempą.
Patrina ją ir pasirodo Džinas.
– Aš išpyldisiu jūms po vieną norą.
Sekretorė apsidžiaugia:
– Aš pirma, aš pirma…Noriu atsirasti Havajuose, jachtoje, degintis denyje ir apie nieką negalvoti.
„Pššš“ ir sekretorė išgaruoja.
Šefas irgi prašo:
– Noriu į Japoniją, kad būtų Geišos, masažas.
„Pššš“ ir šefas išgaruoja.
Menendžeris pasikrapšto pakaušį ir sako:
– Tikiuosi, jie abu po pietų atsiras savo darbo vietose…

***

– Daktare, sakykite, o alkogolizmas ir meilė, tai liga?
– Dar ir kokia…
– Tada turiu prašymą. Man kibirą šampano…vyriškį…ir savaitei atleidimą nuo darbo…

***

Vyras nupirko naują televizorių.
Žmona apžiūrinėja dėžę ir klausia:
– O kodėl ant dėžės nupaišyta čierkutė?
– O čia tam, kad mes nepamirštume naujo televizoriaus aplaistyti.