Faktai apie džiną kurių nežinojote

Mėgstate džiną (ne mitologinį personažą, o alkoholinį gėrimą)? Britai irgi jį mėgo, bet greičiau todėl, jog buvo priversti jį pamėgti – XVIII a., Anglijos vyriausybei įteisinus nelicencijuotą džino gamybą, taip pat uždėjus didelius mokesčius importuotiems stipriesiems gėrimams, šalyje prasidėjo vadinamoji „Džino manija“. Šio alkoholinio gėrimo kaina buvo tokia maža, jog net kiekvienas eilinis vargšas galėjo reguliariai jo nusipirkti bei pigiai „pasigerti“, o ir vietų, kuriose jo buvo galima nusipirkti, buvo apstu – iš maždaug 15 000 tuo metu Anglijoje buvusių alkoholinius gėrimus pardavinėjančių įstaigų, daugiau negu pusė buvo džino krautuvės.

Kadangi didžiulis džino vartojimas sukėlė daug socialinių problemų, valdžia ėmėsi veiksmų – 1736 m. išleistas „Džino aktas“ užkrovė didelius mokesčius džino prekiautojams, tačiau buvo pasitiktas maištais, iki kol įvestieji mokesčiai nebuvo pradėti mažinti bei galiausiai pašalinti 1742 m. Antrasis „Džino aktas“, išleistas 1751 m., buvo gerokai sėkmingesnis – jis apribojo džino prekybą, priversdamas jo gamintojus savo prekę parduoti tik licencijuotiems prekybininkams, tad šio alkoholinio gėrimo vartojimas sumažėjo bei pagerėjo jo bendra kokybė.

Neigiama džino reputacija anglų kalboje išliko iki šių dienų – „džino landynėmis“ (“gin joints“) vadinami blogai pagarsėję barai, o „džinu permirkusiu“ (“gin-soaked“) žmogumi vadinamas girtuoklis. Tačiau įdomiausias iš šių yra džinui apibūdinti naudojamas epitetas „motinos pražūtis“ (“mother‘s ruin“). Šio žodžių junginio atsiradimui yra keli paaiškinimai. Pirma, kadangi, kaip jau buvo minėta, džinas buvo prieinamas visiems visuomenės sluoksniams, o didžioji dalis žmonių buvo nepasiturintys, šis alkoholinis gėrimas buvo pigiausias būdas pamiršti apie nesibaigiančias bėdas, o kasdienis ir, dažnai, besaikis jo vartojimas vesdavo motinas į pražūtį ne tik dėl jų pačių, tačiau ir jų vaikų bei vyrų, alkoholizmo. Antra, teigiama, jog džino gėrimas buvo naudojamas kaip kontracepcijos priemonė. Trečia šio epiteto atsiradimo teorija teigia, jog tai iš tikrųjų nebuvo kontracepcijos metodas, ir yra susijusi su populiariu persileidimo sukėlimo būdu tų bei vėlesnių laikų Didžiojoje Britanijoje ir jos kolonijose – išgerti pintą (0,568 litro) džino bei išsimaudyti labai karštoje vonioje, ir, jeigu tai suveikdavo, persileidusi moteris yra tartum „pražudoma“ kaip motina, kadangi kūdikis negimsta.

Nuotraukoje matote Anglijos menininko William Hogarth kūrinį „Alaus Gatvė ir Džino Skersgatvis“, parodantį džino vartojimo sukeliamą blogį bei, kaip kontrastą, alaus gėrimo atnešamą naudą.

Už puikią informacija dėkojama fb profiliui Šiandien Sužinojau