Nuotraukos, kurios padeda suvokti, kiek iš tiesų daug žmonių gyvena Kinijoje

Kinija – pirmaujanti valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių. Čia gyvena 1,37 milijardo žmonių. Pagal teritorijos dydį Kinija pasaulyje ketvirta. Ji užima 9,6 milijonų kvadratinių metrų. Šios nuotraukos leis labiau susivokti, kiek žmonių yra Kinijoje.

Nuotraukoje matote studentus prie įėjimo į akademiją. 2013 metais egzaminą laikė rekordinis skaičius žmonių – 1,8 mln žmonių.

O taip atrodo mokiniai, rašantys egzaminą vidurinėje mokykloje.

Per šventes patekti į geležinkelio stotį yra kur kas sunkiau, nei pas mus.

Taksi automobiliai Pekino oro uoste laukia savo keleivių.

Studentai laukia eilėje į karjeros mugę.

O čia tūkstančiai žmonių, ieškantys darbo Čongčingo darbo mugėje.

Tūkstančiai karo policininkų renginyje.

Žmonės, apsipirkinėjantys turguje. Nuotrauka daryta anksti ryte.

Moters kūne po gimdymo liko adata, kuri kėlė didelius skausmus (ir kitos įdomios istorijos)

Floridoje gyvenanti moteris prieš daugiau, nei 14 metų susilaukė vaiko. Tačiau, ji net nenutuokė, kas liko jos kūne, kol nepajuto didelių skausmų.

Apsilankius pas specialistą, paaiškėjo, jog jos stubure buvo trijų centimetrų ilgio adata.

Gydytojai turėjo žinoti, kad jos kūne liko adata. Tačiau jie moters neinformavo. Todėl, ji ketina ligoninę paduoti į teismą.

Šis vaikinas pirmą kartą gyvenime savo rankose laiko katiną.

O šie vaikai pirmą kartą mato žmogų su raudonais plaukais.

Vaikai Afrikoje pirmą kartą prisilietė prie iPad.

O šis vaikas pirmą kartą „susipažino“ su sniegu.

Neįkainojama akimirka – vaikas susipažino su savo sesute.

100-metė moteris pirmą kartą pamatė jūrą.

Tėvai išsižadėjo savo vaiko nepraėjus nei 2 dienoms po jo gimimo, bet tai jo nesustabdė pasaulį paversti geresniu

Džono Lancasterio (Jono Lancaster) tėvai išsižadėjo savo berniuko, kai buvo praėjusios vos 36 valandos po gimimo. Viskas dėl to, jog berniukas gimė su itin retu Tričerio Kolinzo sindromu, pasireiškiančiu 1 iš 50 tūkst. atvejų. Nuo tada su retu genetiniu sutrikimu gimęs dabar jau vyras iškentėjo labai daug. Tad džiugu, jog visi patirti sunkumai nesustabdė vyro siekti tikslų ir tapti puikiu pavyzdžiu milijonams.

Šiandien, 34 metų londonietis turi mėgiamą darbą, gražią merginą ir net didžiuojasi savo išvaizda, kadangi jos dėka pasiekė labai daug.

Tričerio Kolinso sindromas pasireiškia taip, jog žmogus neturi skruostikaulių, dėl to akys įdumba, nukrenta žemyn. Be to, šiuo sindromu sergantys žmonės turi problemų su klausa – Jono turi implantuotą klausos aparatą. Gydytojai iš pradžių manė, jog vaikinas negalės nei vaikščioti, nei kalbėti.

Laimei, viena moteris, vardu Jean, įsivaikino kūdikį, kai jam buvo dvi savaitės. Moteris teigia, jog nors ir vaikas atrodė kitoks, tai jos visai neišgąsdino. Todėl nenuostabu, kad moteris įsivaikino berniuką, kai jam buvo penkeri.

Vaikinas pasakoja, jog paauglystė jam buvo sunkiausias gyvenimo etapas. Džonas labai norėjo turėti draugų ir jausdavosi taip, lyg galėtų padaryti bet ką, kad tik galėtų turėti tikrų draugų. Bet paauglys visiškai nepasitikėjo savimi, jis išgyveno depresiją ir nieko dėl to negalėjo padaryti.

Su tokia situacija, kaip pasakoja vaikinas, kovodavo labai keistais metodais. Tai imdavo kvailai elgtis, kad žmonės kalbėtų apie vaikiną ne dėl jo išvaizdos, bet dėl kitų priežasčių, tai pripirkdavo daugybę įvairiausių saldainių ir dalindavo kitiems, kad tik jį pamėgtų. Taip pat ne sykį buvo pagautas neblaivus.

Nors tau atrodo, jog gyvenime matei visko, šios nuotraukos sugebės nustebinti

Bežiūrint į šias keistas ir daugeliu atveju nepaaiškinamas nuotraukas tik galvoji „Jei tai nebūtų užfiksuota, netikėčiau jokiais pasakojimais“. O ir kas galėtų iš tiesų patikėti, jog iš medinės kėdės gali išbėgti sakai ar iš saldainio gali išdygti augalas? Tokius neįtikėtinus dalykus pamatysite tik šioje galerijoje.

Ši kanalizacijos skylė su neįprastu dangčiu yra panaši į slaptą įėjimą į požemius.

„Parkroyal“ viešbutis Singapūre atrodo kaip iš kompiuterine grafika kurtų animacinių filmukų.

Įdomi istorija: vaikinas automobilyje paliko 2 buteliukus vandens. Keista tai, jog viename buteliuke vanduo užšalo, kitame ne.

Ar patikėtumėte, jeigu draugas pasakytų, jog mieste matė besivažinėjantį auksinės spalvos automobilį, kuris buvo prisikabinęs tokios pat spalvos priekabą?

Ši medinė rankų darbo vonia kainuoja 30 tūkst. dolerių.

Tai yra marmurinė Francesco Quiroleo skulptūra, kurioje tinklas taip pat pagamintas iš marmuro.

Neįtikėtina, bet folijos gabalas gali būti paverstas blizgančiu kamuoliu.

Juk negali būti, jog ausinių laidas įsipainiotų į tobulą mazgą? O gal gali?

Citrinų ir apelsinų medis viename.

Augalas išaugo pačioje netikėčiausioje vietoje.

Žmonės, turintys ypatingų sugebėjimų, kuriais sunku patikėti

Kiekvienas žmogus unikalus. Ir kiekvienas mūsų turime tam tikrų sugebėjimų, kuriais galime pasigirti – vieni mūsų gerai dainuoja, kiti šoka, dar kiti kieti fizikai ar matematikai, kiti puikūs dizaineriai ir panašiai. Žinoma, tai ir išmokstami gebėjimai, kurių galime išmokti pasirinkę tam tikras profesijas universitetuose ar pradėti mokytis jau vidurinėse. Tačiau pasitaiko žmonių, pasižyminčių antgamtiniais gebėjimais, kurių mus niekur neišmokys. Šios neįtikėtinos savybės užkoduotos žmonių genuose.

Mažiausias vaikas pasaulyje.

Charlotte Garside yra mažiausias pasaulyje vaikas. Jai net priklauso mažiausio žmogaus pasaulyje rekordas, kadangi ji gimė sverdama vos 0,9 kilogramo, o ūgis siekė 25 centimetrus.

Kadangi mama savo dukrai nerasdavo tinkamų rūbų, ji dukrytę rengdavo lėlių drabužėliais.

Nepaisant itin reto nykštukizmo sutrikimo, mergytė yra labai stipraus charakterio, nenori jaustis kažkuo blogesnė už kitus vaikus ir visuomet nori daryti tai, ką daro jos amžiaus vaikai. Taip pat Charlotte yra labai imli mokslams, mokykloje jai sekasi tikrai neblogai.

Žmogus, galintis bėgti amžinai

Vienas amerikietis bėgikas Dean Karnazes visam pasauliui įrodė, jog ištvermė gali būti begalinė. Kartą jis dalyvavo net 50 maratonų per 50 dienų.

Dinas, kaip ir dauguma kitų jaunuolių, pradėjo bėgioti vidurinėje. Kol draugai uždusę atbėgdavo 15-ą ratą, jis nubėgdavo 105 ir sustodavo tik tada, kai jam paliepdavo.

Įprastai, maratonininkams bėgant reikia nors trumpam atsikvėpti. Tačiau Dino organizmas yra visai kitoks. Po maratono per visas valstijas gydytojai išmatavo kreatinfosfokinazės (KFK) kiekį bėgiko kraujo serume – tai raumenų pažeidimų dėl fizinio aktyvumo rodiklis. Paprastai sportininko KFK siekia 2400, o D.Karnazeso – vos 447. Be to, pasirodė, kad bėgiko kraujo apytakos sistemoje kraujo yra daugiau nei įprasta, ir dėl to jis išvengia dehidratacijos. Ir galiausiai mokslininkai apskaičiavo, kad teoriškai, išlaikydamas 160 m per minutę greitį, D.Karnazesas gali bėgti amžinai.

Žmogus, kuris atsimena visas perskaitytas knygas

2009 metais miręs itin talentingas žmogus Kim Peek galėjo visiems pasigirti, jog atsimena virš 12 tūkstančių perskaitytų knygų turinį. Jis galėdavo tiesiog žaibišku greičiu perskaityti abu atverstos knygos puslapius – vieną viena akimi, kitą kita.

Tikrosios daiktų funkcijos, kurių mes nežinojome, nors dažnai naudojamės šiais daiktais

Daugelį čia esančių daiktų jeigu nenaudojame kiekvieną dieną, tai tikrai su jais susiduriame dažnai. Absurdiškiausia tai, kad mes šiais daiktais naudojamės nevisai taisyklingai. Tikrosios šių daiktų funkcijos mes paprasčiausiai nežinojome ir tiek. Bet dabar sužinosime!

Arbata

Kai arbata pasiekė Europą, ji iš pradžių buvo laikoma vaistu ir net dažnai skiriama podagros atvejais. Mat vienas daktaras skelbdavo, kad arbata gali pagelbėti tiems, kurie „viena koja grabe“. Buvo rekomenduojama išgerti po 50 puodelių arbatos per dieną. Nemažai žmonių tikėjo, jog tokia skelbiama reklama galėjo būti apmokama iš Rytų Indijos kompanijos piniginių.

Brailio raštas

Tai buvo speciali karinė sistema, kuri leido užšifruoti žinutes ir perskaityti jas naktį, kur nėra šviesos. Tai buvo itin svarbu, nes bet kokia šviesa galėdavo patraukti priešo dėmesį. Ši „nakties abėcėlė“ sukurta 1808-aisiais Prancūzijos kariuomenės kapitono Charleso Barbiero.

M&M saldainiai

Dabar šiuos saldainius galima rasti rasti kone kiekvienam kioske ar parduotuvėje. Bet tik retas žino, kur šie saldainiai buvo naudojami anksčiau. Pamenate reklamą „Tirpsta burnoje, bet ne tarp pirštų“? Iš tiesų, paprastas šokoladas labai tirpdavo saulėje, šie saldainiukai ne. Jie buvo sukurti JAV kariuomenei – Antrojo Pasaulinio karo metu. O viešoje prekyboje pasirodė tik penktojo dešimtmečio pabaigoje.

Viagra

Viagrą kompanija „Pfizer“ kūrė kaip vaistą nuo širdies ligų, bet šis vaistas tapo populiariu erekcijos sutrikimams įveikti.

Lietsargis

Lietsargis visų pirma buvo skirtas apsisaugoti ne nuo lietaus, bet nuo saulės spindulių. Iš pradžių skėtis buvo tik aksesuaru moterims ir pagal tiesioginę paskirtį jo beveik nenaudojo. XVII amžiuje skėčiams buvo ieškoma lengvesnių, patvaresnių medžiagų. Buvo bandyta pritaikyti kupolinio sijono formų idėjos. Anglas Benas Džonsonas prietaisą, panašų į skėtį, mini 1616 metais parašytame eilėraštyje.

1708 m. išleistame angliškame žodyne pirmąkart paaiškinamas terminas „skėtis“ – prietaisas, kuriuo moterys apsisaugo nuo lietaus. Angliškas (bei daugelio kitų Europos kalbų) lietsargio pavadinimas „umbrella“ kilo iš lotyniško žodžio „umbra“, reiškiančio šešėlį.

Tik 1750-aisiais skėtis buvo pirmąkart išskleistas per lietų – tą padarė Jonas Hanway.

Gobtuvas (kapišonas)

Įvairios šalys visame pasaulyje kaip garderobo dalį yra naudojusios gobtuvą. Vis dėlto, už šios aprangos detalės išgarsėjimą ir išpopuliarinimą labiausiai turėtume būti dėkingi Mažųjų Kapučinų vienuoliams. Tiesą sakant, iš čia ir kilo ordino pavadinimas: prancūziškai „capuchon“ reiškia „gobtuvą“. Kapučinų vienuoliai naudojo gobtuvus tam, kad paslėptų savo veidus – simboline prasme tai reiškė apostazę ir nematomumą.

Padėkliukas alui

Kas retkarčiais apsilanko bare, tikrai susidūrė su dažniausiai kartoniniais padėkliukais alui. Įprastai mes juos pasidedame po alaus bokalu. Tačiau, jeigu taip būtume padarę tada, kai šis daiktas buvo tik išrastas, į Jus pažiūrėtų kaip į didžiausią kvailį, nes šie „padėkliukai“ buvo išrasti ir pradėti naudoti Vokietijoje, kur jų tikslas buvo apsaugoti, kad į atvirame ore geriamą alų nepriskristų vabzdžių.

Žmonės, turintys neįtikėtinų sugebėjimų, kuriais sunku patikėti

Kiekvienas žmogus unikalus. Ir kiekvienas mūsų turime tam tikrų sugebėjimų, kuriais galime pasigirti – vieni mūsų gerai dainuoja, kiti šoka, dar kiti kieti fizikai ar matematikai, kiti puikūs dizaineriai ir panašiai. Žinoma, tai ir išmokstami gebėjimai, kurių galime išmokti pasirinkę tam tikras profesijas universitetuose ar pradėti mokytis jau vidurinėse. Tačiau pasitaiko žmonių, pasižyminčių antgamtiniais gebėjimais, kurių mus niekur neišmokys. Šios neįtikėtinos savybės užkoduotos žmonių genuose.

Benas Underwoodas – Tikrasis Betmenas

Klausiate, kodėl „Betmenas“? – Tuojau sužinosite šio jaunuolio istoriją.

Tai amerikietis Benas Underwoodas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip paprastas jaunuolis, tačiau, iš tiesų tai aklas berniukas, kuriam akys buvo pašalintos dar ankstyvoje vaikystėje, kadangi jis sirgo onkologine liga.

Nepaisant to, vaikinas žaisdavo krepšinį, važinėdavo riedučiais, plaukiojo, net laipiojo į medžius. Žodžiu, gyveno visiškai normalų paauglio gyvenimą.

Klausiate, kaip jam tai pavyko? Ogi todėl, jog vaikinas viską matė kaip šikšnosparnis. Benas išmoko judėti naudojantis echolokacija.

Echolokacija – aktyvios akustinės lokacijos (nuotolio iki objekto ir arba greičio nustatymo) būdas, kai siunčiami garso pliūpsniai, kurie atsispindi nuo įvairių objektų ir aidu grįžta atgal. Pagal trukmę tarp pliūpsnio pasiuntimo ir jo aido grįžimo sužinomas atstumas iki objekto, pagal pliūpsnio dažnio pokyčius (Doplerio efektas) – objekto judėjimo greitis.

Vienu metu Benas buvo labai garsus – kalbėdavo per radiją, rodėsi tv laidose, skaitė paskaitas akliesiems. Deja, specialistai nebe galėjo vaikino išgelbėti nuo vėžio ir jaunuolis mirė būdamas 16-os metų.

Stephen Wiltshire – žmogus, galintis nesunkiai nupiešti visą miestą iš atminties

(Nuotraukoje Stivenas piešia Hiustoną)

Vos žvilgtelėjęs į miestą, Stivenas geba nesunkiai nupiešti jį iš atminties, o piešinys prilygs tiksliai originalo kopijai. Sunku patikėti, bet jis tiksliai nupieš visus pastatus, nesupainios arkų, langų ar net gėlių vazonų vietų.

(Nuotraukoje Stivenas piešia Niujorką)

Vaikinas piešia nuo mažumės. Kaip pasakoja pats, jis mėgdavo keliauti po pasaulį, o paskui ant popieriaus lapo nupiešti tai, ką matė. Kaip jau matėte nuotraukose aukščiau, Stivenas piešė ne bet kokius mažus miestus, kuriose ne tiek daug architektūros, bet tokius didmiesčius, kaip Hiustoną ar Niujorką. Visa paslaptis slypi ligoje. Stivenas serga autizmu – jo atveju atskiros smegenų sritys negali komunikuoti tarpusavyje, todėl dovanoja šeimininkui neregėtų kitokių talentų. Dėl šios priežasties, žvelgdamas į miesto panoramą, menininkas, mato daugybę detalių.

(Nuotraukoje Stivenas piešia Meksiką)