10 žiauriausių eksperimentų, kurie buvo atliekami su žmonėmis

Žmonių vykdomi medicininiai eksperimentai ne visada buvo tokie, kokius mes matome dabar. Nors ir šiandien yra nepatenkintų, kai naujausi vaistai yra išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, žiurkėmis, tačiau, pažvelgus į istoriją, galime pavartyti keletą išties tamsių žmonijos vystymosi puslapių.

Įvairaus pobūdžio eksperimentai buvo vykdomi su kaliniais, vergais ir kitais socialiai pažeidžiamais žmonėmis. Egzistuoja atvejų, kai „mokslininkai“ tyrimus vykdė netgi su savo šeimos nariais, o kai kurie bandymus darė naudodami savo pačių kūnus. Siūlome pažvelgti į 10 skandalingiausių, žiauriausių ir niekingiausių eksperimentų su žmonėmis.

Stanfordo „kalėjimo“ eksperimentai

Stanfordo universitete Jungtinėse Valstijose buvo vykdomi unikalūs psichologiniai eksperimentai. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip žmogų paveikia įkalinimas, kokį poveikį darbas su įkalintaisiais turi kalėjimo darbuotojams. Eksperimentas buvo vykdomas 1971 metais, kai psichologas Philipas Zimbardas surinko specialią tyrėjų komandą Stanfordo universitete.

Mokslininkai atrinko universiteto studentus, kurie, patys nežinodami, kas bus su jais vykdoma, savanoriškai sutiko dalyvauti eksperimentuose. Buvo sukurtas dirbtinės kalėjimo patalpos universiteto psichologijos fakulteto teritorijoje, į kurias uždarė minėtus studentus, prieš tai suskirstę juos į kalinius ir kalėjimo prižiūrėtojus.

„Kaliniai“ ir „prižiūrėtojai“ pakankamai greitai įsijautė į savo vaidmenis, ir jau netrukus eksperimentas tapo nevaldomas. Kasdieninis studentų tarpusavio bendravimas virto pavojingomis ir psichologiškai traumuojančiomis situacijomis. Trečdalio „prižiūrėtojų“ elgesyje buvo užfiksuotos sadizmo tendencijos. Tuo tarpu dalis kalinių buvo psichologiškai traumuoti. Galiausiai pats Ph. Zimbardas suprato, kad eksperimento dalyvių elgesys tapo per daug pavojingas, ir sustabdė eksperimentą.

Monstro tyrimas

Vadinamasis Monstro tyrimas („The Monster Study“) buvo 1939 metais Ajovos valstijoje JAV atliktas tyrimas su 22 našlaičiais. Eksperimentą sumanęs Wendellis Johnsonas išrinko vieną iš savo studenčių Mary Tudor ir davė jai nurodymus atlikti tyrimą. M. Tudor padalijo vaikus į dvi grupes. Pirmosios grupės atstovams ji pradėjo aiškinti, kad jų kalbėjimas yra puikus, girdama tai, kaip jie kalba. Tuo tarpu antrai grupei nuolat buvo aiškinama, kad jų kalbėjimas turi daug ydų, pažymėdama jų kalbos trūkumus ir vadindama juos mikčiais.

Dauguma antrosios grupės našlaičių patyrė didžiules psichologines traumas ir iš tiesų įgavo kalbos problemų, kurios kankino juos visą likusį gyvenimą. W. Johnsono kolegos buvo šokiruoti, kai sužinojo, kad tyrėjas savo teorijas nusprendė pagrįsti tokiu nežmonišku būdu. Ilgą laiką pakvaišusio mokslininko-monstro eksperimentai buvo laikomi paslaptyje. Ajovos universitetas oficialiai atsiprašė už šiuos eksperimentus tik 2001 metais.

Projektas 4.1

„Projektas 4.1“ – taip buvo pavadintas medicininis tyrimas, vykdytas Jungtinių Valstijų su Maršalo salų gyventojais, kurie buvo paveikti radioaktyvių atliekų iš 1954 metais vykdyto branduolinio bandymo Bikini Atole. Per pirmąjį dešimtmetį po šio bandymo vietovėje padaugėjo persileidimų, nemažai kūdikių gimdavo negyvi.

Vietiniai vaikai pradėjo kentėti nuo įvairių sveikatos sutrikimų, nors jokio konkretaus susirgimų šablono pastebėta nebuvo. Bėgant laikui, neigiamos pasekmės tapo vis labiau matomos, itin išaugo susirgimų vėžiu ir kitomis ligomis. Tik vėliau buvo galutinai suvokta, kad Maršalo salų gyventojai amerikiečių buvo paprasčiausiai išnaudojami kaip bandomieji triušiai, siekiant išsiaiškinti, kaip radiacija veikia žmogaus organizmą.