Žiauriausi pachmielo momentai, užfiksuoti Snapchat

Ne, mergyt, joga tau šiandien nebepadės blaivytis ir atsigauti…

Gali bėgti, bet nepasislėpsi nuo gėdos jausmo po audringos nakties…

Kai draugeliai nusprendžia pajuokauti, ir kai tu jautiesi, tarsi „dvėstum“…

Po galais… Kaip aš čia atsidūriau?

Kai atsibundi su velniai žino kuo

Pachmielingam pabunda dailininko gyslelė

Mes visi žinom…

Grįžta vyras vieną dieną po darbo, o namie – visiškas chaosas, kaip po žemės drebėjimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme vis dar su pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dėžutės, kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos automobilio durelės atdaros, kaip ir paradinės namų durys. Šuns niekur nesimato. Įžengęs pro duris pamato … dar didesnę betvarkę. Šviestuvas sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu įjungtas televizorius, įjungtas filmukų kanalas, visuose kambariuose primėtyta žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę – kriauklė pilna nešvarių indų, teka vanduo, pusryčių maistas išbarstytas ant spintelių, šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio krūva. Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia į antrą aukštą, nežiūrėdamas į žaislus besimėtančius po kojomis, išmėtytų drabužių kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas, sklindantis iš vonios. Įlekia vidun – visur išmėtyti šlapi rankšluosčiai, muilas putotas ir purvinas, vonioje sumesti žaisliukai. Ant grindų vingiuoja kilometrai tualetinio popieriaus, veidrodis ir sienos išteplioti dantų pasta. Išlėkęs iš vonios, įpuola į miegamąjį ir net atsilošia – žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su naktiniais ir skaito knygą. Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia:
– Kaip praėjo diena?
Vyras negalėdamas nė žodžio pratarti, tik suvapa:
– Kas čia šiandien atsitiko?
Ji vėl nusišypso ir sako:
– Žinai, kiekvieną kartą, kai pareini namo, tu klausi, ką gi po galais aš veikiu per dienų dienas?
– Na taip, – įtariai atsako vyras.
– Tai štai, aš šiandien tikrai nieko neveikiau, – atsako žmona.

Anekdotas apie kariuomenės ypatumus

Į karinį dalinį atvažiuoja trys naujai iškepti karininkai. Juos iškart pasikviečia dalinio vadas, pagyvenęs pulkininkas ir taria:
– Prieš paskirdamas jus į pareigas noriu jums užduoti tris klausimus. Kaip žiūrite į alkoholį? Ar esate ištikimi savo žmonoms? Ar patinka karinė tarnyba? Duodu jums tris valandas pamąstymams.
Po trijų valandų karininkai prisistato. Pulkininkas ima klausinėti:
– Na, Petraiti?
– Alkoholio nevartoju, žmonai esu ištikimas, karinė tarnyba man patinka, tamsta.
– Hmm… Gerai, šaunuolis. Būsi 3-iojo būrio vadu. O tu, Jonaiti?
– Alkoholį vartoju, žmonai esu neištikimas, karinė tarnyba – idiotizmas.
– Hmm… Gerai, kad nuoširdžiai atsakei. Dirbsi sandėlio viršininku. O tu, Antanaiti?
– Degtinės dėžę jau atvežiau, merginos laukia mašinoje, ką daugiau padaryti?
– Hmm… Luktelkit… Man reikia paskambinti.
Pulkininkas surenka kažkokį numerį ir ima kalbėti į ragelį:
– Alio? Brangioji, šiandien namo negrįšiu… Negaliu, darbo labai daug. Turiu aprodyti dalinį savo naujam pavaduotojui…

juokingi-kareiviai

 

Faktai apie džiną kurių nežinojote

Mėgstate džiną (ne mitologinį personažą, o alkoholinį gėrimą)? Britai irgi jį mėgo, bet greičiau todėl, jog buvo priversti jį pamėgti – XVIII a., Anglijos vyriausybei įteisinus nelicencijuotą džino gamybą, taip pat uždėjus didelius mokesčius importuotiems stipriesiems gėrimams, šalyje prasidėjo vadinamoji „Džino manija“. Šio alkoholinio gėrimo kaina buvo tokia maža, jog net kiekvienas eilinis vargšas galėjo reguliariai jo nusipirkti bei pigiai „pasigerti“, o ir vietų, kuriose jo buvo galima nusipirkti, buvo apstu – iš maždaug 15 000 tuo metu Anglijoje buvusių alkoholinius gėrimus pardavinėjančių įstaigų, daugiau negu pusė buvo džino krautuvės.

Kadangi didžiulis džino vartojimas sukėlė daug socialinių problemų, valdžia ėmėsi veiksmų – 1736 m. išleistas „Džino aktas“ užkrovė didelius mokesčius džino prekiautojams, tačiau buvo pasitiktas maištais, iki kol įvestieji mokesčiai nebuvo pradėti mažinti bei galiausiai pašalinti 1742 m. Antrasis „Džino aktas“, išleistas 1751 m., buvo gerokai sėkmingesnis – jis apribojo džino prekybą, priversdamas jo gamintojus savo prekę parduoti tik licencijuotiems prekybininkams, tad šio alkoholinio gėrimo vartojimas sumažėjo bei pagerėjo jo bendra kokybė.

Neigiama džino reputacija anglų kalboje išliko iki šių dienų – „džino landynėmis“ (“gin joints“) vadinami blogai pagarsėję barai, o „džinu permirkusiu“ (“gin-soaked“) žmogumi vadinamas girtuoklis. Tačiau įdomiausias iš šių yra džinui apibūdinti naudojamas epitetas „motinos pražūtis“ (“mother‘s ruin“). Šio žodžių junginio atsiradimui yra keli paaiškinimai. Pirma, kadangi, kaip jau buvo minėta, džinas buvo prieinamas visiems visuomenės sluoksniams, o didžioji dalis žmonių buvo nepasiturintys, šis alkoholinis gėrimas buvo pigiausias būdas pamiršti apie nesibaigiančias bėdas, o kasdienis ir, dažnai, besaikis jo vartojimas vesdavo motinas į pražūtį ne tik dėl jų pačių, tačiau ir jų vaikų bei vyrų, alkoholizmo. Antra, teigiama, jog džino gėrimas buvo naudojamas kaip kontracepcijos priemonė. Trečia šio epiteto atsiradimo teorija teigia, jog tai iš tikrųjų nebuvo kontracepcijos metodas, ir yra susijusi su populiariu persileidimo sukėlimo būdu tų bei vėlesnių laikų Didžiojoje Britanijoje ir jos kolonijose – išgerti pintą (0,568 litro) džino bei išsimaudyti labai karštoje vonioje, ir, jeigu tai suveikdavo, persileidusi moteris yra tartum „pražudoma“ kaip motina, kadangi kūdikis negimsta.

Nuotraukoje matote Anglijos menininko William Hogarth kūrinį „Alaus Gatvė ir Džino Skersgatvis“, parodantį džino vartojimo sukeliamą blogį bei, kaip kontrastą, alaus gėrimo atnešamą naudą.

Už puikią informacija dėkojama fb profiliui Šiandien Sužinojau