Pasidžiaugėt?

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
– Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
– Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
– Garbės žodis, nemiegu.
– Na baik tu!
Daktaras pjauna.
– Aaaa! Skauda.
– Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
– O ką aš jums sakiau.
– Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
– Kaifas! Dar galima?
– Galima.
– O dar?
– Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
– Geras!!! O dar kirvuku?
– Užteks, per daug priprasi.
– Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
– Klausyk, tu man trukdai.
– Galiu ir išeit.
– Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
– O kodėl kretinas?
– Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?