Kartais tie, kurie myli labiausiai…

Atvažiavo sūnus pas tėvą į kolektyvinį sodą. Pagyveno porą dienų, po to ir sako:

-Tėvai, nugriauk tu savo tą lauko tualetą velniop ir padaryk normalų, viduje, kaip mieste. Gėda gi prieš kaimynus.

– Tu man nenurodinėk. Niekam jis netrukdo, stovi sau sodo pakrašty, ant upės kranto ir niekas jo nemato.

– Nu tėvai, bet tai atsilikimas.

– Ai, atstok…

Na gerai, galvoja sūnus.Vėlai vakare, kada visi sugulė miegoti, jis tyliai užvedė mašiną ir nustūmė tą tualetą į upę. Ryte, pasirodo piktas tėvas:

– Tai tu mano tualetą nustūmei?

– Ne, ne aš.

– Geriau prisipažink. Prisipažinimas pusę bausmės atleidžia. Va kaimyno sūnus obelį nupjovė, prisipažino, ir tėvas jam atleido. Taigi sakyk, tai tu tualetą nustūmei?

– Na aš. Tėvas užsimojo ir kad trenks sūnui į ausį.

– Tėvai, tu ką, pats gi sakei, kad kaimynas atleido sūnui, kai tas obelį nupjovė.

– Kada obelį pjovė, jo tėvas medyje nesėdėjo.

-Kaip tave reikės atpažint?

Australas sėdi kavinėje, geria kavą, valgo bandelę su uogiene. Įeina į kavinę kramtydamas gumą amerikietis turistas, atsisėda prie australo ir užkalbina:
– Ar jūs, australai, suvalgote visą riekelę duonos?
– Žinoma, – atsako australas.
Amerikietis šypsodamasis išpučia gumos burbulą ir sako:
– Mes tai ne. Amerikoje valgome tiktai minkštą duonos dalį, o plutas surenkame, siunčiame į fabriką, ten sumala, iš jų daro bandeles, kurias eksportuojame į Australiją. O gal valgote uogienę su duona?
– Taip, – pykteli australas.
– O mes ne. Valgome tiktai šviežius vaisius. Sėklas, žievę bei kitas liekanas surenkame, siunčiame i fabriką, ten sumala, iš jų daro uogienę, kurią eksportuojame į Australiją.
Tada australas paklausia amerikiečio:
– O jūs užsiimate seksu Amerikoje?
Amerikietis nusišypso:
– Žinoma, kad taip.
Australas prisiartina prie turisto ir tyliai klausia:
– O ką jūs darote su panaudotais prezervatyvais?
– Išmetame, – atsako amerikietis.
Tada australas šypteli:
– Mes tai ne. Australijoje surenkame visus sunaudotus, siunčiame juos į fabriką, ten sumala ir iš jų daro kramtomą gumą, kurią eksportuojame į Ameriką…

Svarbiausia – mandagumas

Pasakoja firmos direktorius:
– Sugedo mano kompiuteris. Neįsijungia ir viskas. Bandžiau ir taip, ir anaip… galiausiai išsikviečiau mūsų adminą. Tas atėjo, sudėjo rankas, lyg melstųsi, pakėlė akis į viršų ir ėmė kažką burbuliuoti. Paskui dešimt kartų apsuko mano kėdę, dar kažką nesuprantamai suburbuliavo, spyrė į mano kompiuterį, vėl pakėlė akis į dangų, paburbuliavo ir nuėjo. Kompiuteris dabar veikia…
Pasakoja tinklo administratorius:
– Paskambina tas idiotas. Sako, kad kompas neveikia. Ateinu ir matau, kad maitinimo laidas dešimt kartų aplink jo kėdės koją apsivyniojęs. O tas durnius ant savo kėdės ir toliau sukiojasi. Nusukau tą laidą, kompą giliau po stalu paspyriau, kad vėl neužkabintų, įjungiau – veikia.

Elektronikos fakulteto studentų Kalėdos

Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
– Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man – kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
– Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylėjimo…
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
– Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezusėliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
– Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
– Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.

Jeigu nors kartą žaidei GTA

Autobusų stotelėje stovi Petras su žmona ir aštuoniais vaikais, ir aklas senukas su lazdele, kuris taip pat laukia autobuso. Atvažiavo autobusas. Petro žmona iš kart pripuolė prie jo: vieną vaiką įkėlė, antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, septintą, aštuntą, pati įšoko… Autobuso durys užsidarė! Ir nuvažiavo autobusas… Petras ir aklasis seneliukas pasiliko. Ką darysi – autobusas paskutinis, daugiau nebebus, teks eiti pėsčiom. Eina abu keliu, o seneliukas vis lazdele – paukšt paukšt… paukšt paukšt… kelio ieško, tikrina kur eit. Ir taip visą laiką: paukšt paukšt… paukšt paukšt… Petras galų gale neiškentė, atsisuko ir sako:
– Klausyk, diedai, tu jau man atsibodai. Eini sau ir vis paukšt paukšt… paukšt paukšt… Ir taip nervai ima, o dar čia tu. Nors kokią gumelę būtum užsidėjęs ant tos savo lazdos, kad nepaukšėtų šitaip!
Seneliukas sako:
– Tai tau reikėjo anksčiau ant galo… gumelę užsidėt! Tai būtume seniai su autobusu nuvažiavę…

Slaptas augintinių gyvenimas

Pardavėjas, sekretorė ir jų šefas eidami pietauti rado senovinę aliejaus lempą. Jie ją patrynė ir lauk išlindo dvasia.
– Ačiū, kad mane išleidot… Dabar aš išpildysiu po vieną jūsų norą, – tarė dvasia.
– Mano pirma! Mano pirma! – nekantravo sekretorė. – Noriu į Bahamus: noriu plaukioti jachta, apsipirkinėti prabangiausiose parduotuvėse ir neturėti jokių bėdų…
Pūūūf!… Ir ji dingo…
– Dabar mano! Dabar mano! – suskubo pardavėjas. – Noriu į Havajus: ilsėtis paplūdimy su asmeniniu masažuotoju ir gerti begalę Pina Coladų…
Pūūūf!.. Dingo ir jis…
– Ok, dabar tavo eilė! – sako dvasia susimąsčiusiam šefui.
Šefas:
– Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pietų…
Moralas: Visada leisk šefui kalbėti pirmam!

Oktoberfestas bus jau nebe toks pats

Atėjo rusas, anglas, ir lietuvis į zoologijos sodą darbo ieškoti.
Zoologijos sodo prižiūrėtojas sako:
– Eikit ir nudažykit dramblį raudonai.
Pirmas ėjo rusas.
Dažė dažė o dramblys ėmė ir nuspyrė rusą.
Po to ėjo anglas.
Dažė dažė o dramblys ėmė ir nuspyrė anglą.
Trečias ėjo lietuvis.
Atėjo lietuvis prie dramblio ir įspyrė jam.
Tas ir paraudonavo.
– Dabar, eikit prie dramblio ir išmokykite jį sakyti ,,taip“ ir ,,ne“.
Pirmas ėjo rusas.
Tas sako drambliui:
– Sakyk taip, sakyk ne.
Tas tyli.
Po to ėjo anglas.
Tas drambliui sako:
– Sakyk taip, sakyk ne.
Dramblys tyli.
Trečias ėjo lietuvis.
Priėjo arčiau dramblio ir įspyrė drambliui.
Lietuvis sako:
– Skaudėjo?
Dramblys sako:
– Taip.
– Nori dar?
– Ne!